- vienavardis
- vienavar̃dis, vienavar̃dė bdv. Màno klãsėje bùvo net trỹs vienavar̃dės mergáitės.
.
.
vienavardis — 2 vienavar̃dis, ė adj. (2), vienãvardis (1) KŽ 1. turintis vien vardą: Lietuviai, kaip ir visos kitos indoeuropiečių tautos, senovėje buvo vienavardžiai A.Sal. Vytauto laikais lietuviai tebebuvo vienavardžiai A.Sal. 2. SD47, Sut, Š, DŽ, NdŽ, KŽ… … Dictionary of the Lithuanian Language
vienavardis — 1 vienãvardis sm. (1) NdŽ vardas (apie vienanarį asmenų įvardijimą) … Dictionary of the Lithuanian Language
vardininkas — 2 var̃dininkas ( inykas; M), ė smob. (1) K, J.Jabl, NdŽ, vardiniñkas (2) BŽ182, NdŽ, KŽ 1. Q480, KII366, LVIV500, KŽ, Plng, Slnt, Als, Ms kas vardija, užkalba, burtininkas, žiniuonis: Vardiniñkas, kurs vardyja ligas J. Burtininkai dar vadinami… … Dictionary of the Lithuanian Language
vienvardis — 1 vienvar̃dis, ė adj. (2) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ žr. 2 vienavardis: 1. LEXXIII507 Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais lietuviai tebebuvo vienvardžiai, pavardžių neturėjo rš. 2. D.Pošk, S.Dauk, N, M, L, L451, J.Jabl Anuodu vienvardžiu ir vienūgiu J.… … Dictionary of the Lithuanian Language